2026 m. vasario 25 d. Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre vyko respublikinė socialinių pedagogų konferencija – forumas 2026 „Socialinio pedagogo vaidmuo šiuolaikinėje ugdymo įstaigoje“ subūrusi šalies socialinius pedagogus diskusijai apie profesijos kaitą, iššūkius ir gerąsias praktikas. Konferenciją inicijavo Marijampolės savivaldybės socialinių pedagogų metodinis būrelis, organizavo Marijampolės P. Armino progimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Rasita Janušienė ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Jolita Tamulionienė.
Konferencijoje dalyvavo apie 40 socialinių pedagogų iš skirtingų Lietuvos regionų. Konferencijos tikslas – aptarti socialinio pedagogo vaidmenį šiuolaikinėje ugdymo įstaigoje, išryškinant jo svarbą mokinių gerovei, socialinei integracijai ir saugios ugdymo aplinkos kūrimui. Konferencijos programa apėmė platų temų spektrą – nuo nepilnamečių teisinės atsakomybės ir prevencijos ugdymo įstaigose iki socialinių kompetencijų ugdymo per savanorystę.
Konferencijos dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė L. Matusevičienė. Po to pranešėjai pristatydami pranešimus, atskleidė šiuolaikinio socialinio pedagogo vaidmens transformaciją bei augančią atsakomybę bendruomenėje.
Psichologas Julius Jatautas aptarė šiuolaikinio mokinio patiriamus socialinius ir emocinius iššūkius, augantį psichologinės pagalbos poreikį, kintančią šeimos aplinką bei kompleksinės pagalbos svarbą ugdymo įstaigoje.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės pristatė nepilnamečių teisinės atsakomybės ir prevencijos klausimus, pabrėždamos bendradarbiavimo tarp ugdymo įstaigų ir teisėsaugos svarbą. Praktinę socialinio pedagogo veiklos kaitą XXI amžiuje analizavo Marijampolės socialinių pedagogų metodinio būrelio pirmininkė Rasita Janušienė, aptardama perėjimą nuo prevencinių veiklų prie aktyvios intervencijos.
Konferencijoje taip pat buvo nagrinėjami inovatyvūs socialinio pedagoginio darbo metodai, žaismingas socialinių įgūdžių ugdymas ikimokykliniame amžiuje, emocinės paramos svarba („Nenešiok „nešulių“ vienas – kalbėkimės“), projektinės patirtinės veiklos taikymas darželyje bei toksiško auklėjimo įtaka vaikų emocinei ir socialinei raidai. Buvo pristatyta ir savanorystės reikšmė ugdant socialines kompetencijas pagrindiniame ugdyme.
Renginį vainikavo baigiamasis žodis ir refleksija, suteikę galimybę apibendrinti išsakytas įžvalgas bei pasidalinti profesinėmis patirtimis. Konferencijoje paaiškėjo, kad socialinio pedagogo vaidmuo nuolat kinta ir plečiasi – jis reikalauja aukšto profesionalumo, kūrybiškumo, gebėjimo greitai bei adekvačiai reaguoti į įvairias situacijas, taip pat nuolatinio profesinio tobulėjimo.
