Gegužės 19 d., ketvirtadienį, 17. 30 val. Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Bulterienės g. 5) vyks humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. 

Praną Galių, vieną produk­tyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „ Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano  kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko teritoriją yra intymumo aktas, kurį šiuo atveju patirs skaitytojas,  klausiantis:  kas yra Pranas Lietuvai, jos dailei ir kultūrai? „Bet aš nenoriu būti rimtas, noriu durnavoti“, – kartodavo P. Gailius, perėjęs pašaukimo ir įsipareigojimo Menui ir kūrybai išbandymą. Penkiolikmetis, atskirtas nuo šeimos ir vienui vienas klaidžiojęs per karą, per pabėgėlių lagerius Vokietijoje ir Strasbūre, per benamystę ir egzistencinę vienatvę tam, kad atrastų ir išpildytų savo žmogiškąją, unikalią misiją. Likimas buvo Pranui maloningas – pradedant nuo mistinės istorijos apie globėju tapusį kunigą Joną Krivicką, kelionę su penkiais frankais kišenėje į Paryžių ir studijas pas Fernandą Léger, kurį laikė vienu žymiausių XX a. tapytojų. „Aš neturiu talento kančiai“, – Pranas kartodavo sau ir kitiems, įklimpęs mene visam gyvenimui. Tai knyga apie žmogaus drąsą, atkaklumą, pasirinkimą, pašaukimą ir ištikimybę sau pačiam. Apie meną kaip Meilę, nes menas toks ir yra: kai vyksta kūrybos žaidimas, visada jame atsiranda erosas – intymus dailininko santykis su savimi. Ir be abejonės, apie Paryžių, kuriame susitinkama su savimi visam gyvenimui“, – sako knygos autorė, dr. Jolita Linkevičiūtė.

Pranas Gailius saugojo savo privatumą ir nemėgo „asmeninių anekdotų“, tad privataus dailininko  gyvenimo detalių ar laiškų, dienoraščio ištraukų knygoje nėra. Dailininkas tikėjosi, kad tie, kas domėsis jo kūrybine biografija, parašys ir jo paties asmeninę biografiją, tačiau norėjo, kad ji būtų paversta į dovaną tiems, kam rūpi menas. Prano – dailininko – biografija tikrai įspūdinga: tai žmogaus išlikimo aukštumoje ypatingai sunkiomis sąlygomis būdas ir įsipareigojimas savo pašaukimui. Pranas buvo pilnas intelektualinės išminties, gyvenimo džiaugsmo, kultūrinės patirties ir norėjo tuo viskuo dalintis. Knygos autorė įsitikinusi, kad kone kiekvienam iš mūsų yra būtinas Mokytojas, mentorius, kuris patikėtų  mumis labiau nei mes patys.

„Paryžiaus sielrankšluoščiai. Pranas Gailius“ yra parašyti kaip šešių pamokų ir kelionės Paryžiuje dienoraštis, leidžiantis skaitytojams, kuriems rūpi  lietuvių, išsibarsčiusių po pasaulį kūryba ir jų intelektualinis turtas – apsilankyti tikro dailininko, savo gyvenimą  pašventusiam menui iš didžiosios M – namuose. Klausytis autentiškos Prano kalbos, matyti jo kūrybinės aplinkos detales ir įgyti gyvenimiškosios išminties. Iš tiesų, tai knyga apie meilę gyvenimui. Tie, kas įsimylėję Paryžių – ras šio miesto vaizdų ir jautrų Airidos Rekštytės knygos dizainą, Gintaro Česonio nespalvotas fotografijas. Gausiai iliustruotą knygą išleido galerija „Meno parkas“. 

J. Linkevičiūtė Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, magistro darbui pasirinko temą „JAV lietuvių spauda ir kultūriniai ryšiai su Lietuva“, rašė straipsnius kultūrinėje spaudoje. 2012 m. Vilniaus Universitete įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Daktaro disertacijoje „Kultūrinės tapatybės konstravimas programiniuose lietuvių periodinės spaudos tekstuose“ nagrinėjo XIX – XX a. Lietuvių inteligentų periodikoje paskelbtus programinius tekstus (manifestus) nuo „Aušros“ iki Sąjūdžio ir atliko jų lyginamąją analizę. Monografijoje, pasitelkus A.J. Greimo naratyvinę perspektyvą, kitaip skaityti istoriniai diskursai iki „Aušros“ ir bajoriškosios tautos manifestai.